Šioje scenoje šiemet grojo UNKLE, "Scissor Sisters", "Muse"

Norėčiau palyginti su “Be2Gether”, bet negaliu. Niekada jame nebuvau. Per tuos metus, kai vyksta šis lietuvių rengiamas festivalis, manęs niekas prie Baltarusijos sienos nepatraukė.

Galima mane kaltinti kaimietiškumu, kad domina “ne geriausią muzikinį turinį pateikiantys, o gražiame gamtos kampelyje, būtinai šalia vandens telkinio” (“Festivalių (ne)kultūra”, IQ, 2010 m. liepa) vykstantys renginiai, tačiau jau antrus metus iš eilės nugali ant Baltijos jūros kranto Latvijoje rengiamas “Positivus”.

Tačiau ne jūra patraukia. Pernai bilietą įsiūlė “Moby”. Šiemet galvojau riboti vasarinių pramogų biudžetą ir pasitenkinti Varšuvoje vykusiu AC/DC koncertu, bet kaip atsispirti, kai latviai vilioja “Muse”?

Nesupraskite klaidingai. Vis dėlto didžiausias tokių festivalių malonumų – ne gulėjimas paplūdimyje ir besaikis alaus gėrimas laukiant vėlai vakare pasirodysiančių žvaigždžių, o vaikščiojimas nuo scenos prie scenos ir pažintys su negirdėtomis grupėmis.

Atradimai džiugina, tačiau bilietus parduoda žvaigždės. O galimybė po šėlsmo nakties iš saulės prikaitintos palapinės kristi į Baltiją suteikia papildomos vertės. Todėl visiškai nesigraužiu dėl 350 litų bilietams ir palapinių miesteliui, 200 litų automobilio kurui, maždaug po 100 litų maistui ir gėrimams. Tiek viskas kainavo dviem žmonėms ir beveik viskas liko Latvijoje (išskyrus pusę degalams skirtos sumos).

Ir nors negaliu lyginti dviejų festivalių, viena mintis nuolat kirba mintyse. Susidaro įspūdis, kad latviai dirba rengdami šventę kviečiamiems žiūrovams, tuo tarpu mūsiškiai bando Dievo pamirštame užkampyje esančiame nuosavame kieme kažką susukti taip, kad galų niekas nerastų.

Dirbantys džiaugiasi būriais žiūrovų ir pajamomis, kiti – skaičiuoja nuostolius.

Penktadienio vakarą prisėdau viename Vilniaus bare. Užsisakiau gėrimą, apsidairiau aplinkui. Vos ne ant kas antro staliuko – šampano buteliai šaldymo kibirėliuose. Aplink juos susėdusios merginos ir kilnoja taures.

Būtų galima sakyti, kad šampanu merginas pavaišino koks nors pinigingas lankytojas (šampaną gėrė TIK merginos ir TIK būdamos kitų merginų draugijoje), tačiau pats mačiau ir girdėjau, kaip atėjusios kelios draugės po trumpo svarstymo nutarė: „Gersim šampaną“.

Čia kas – nauja mada?

Visuomet maniau, kad atsukamais kamšteliais būna tik a la „Šilelis“ tipo vynai. Bet nusipirkus gėrimų Naujųjų sutikimui pasitaikė ir Naujosios Zelandijos vyndarių produktas su tokiu kamščiu. Kainavo apie 3o litų.

Atrodo juokingai, bet visai patogu. Kadangi baltą vyną reikia gerti atšaldytą, tai net atidaryta (bet vėl užsuktą) galėjome laikyti paguldytą šaldytuve.

Gaila, kad Lietuvoje dar nėra Paris Hilton siūlomo šampano skardinėse

Šios savaitės mano atradimas – fotografas pseudonimu Weege (tikrasis vardas Arthur Felling).

Tamsioji New Yorko pusė: nužudymai, gaisrai, nusikaltėliai, transvestitai, juodaodžių kvartalai – tai pelnė 1930 – 40 metais dirbusiam fotografui šlovę. Savo automobilyje turėdamas policijos radiją į nusikaltimų vietas jis dažnai atvykdavo anksčiau už policijos pareigūnus.

Vėliau – užsakymai fotografuoti „Vogue“ žurnalui, parodos modernaus meno muziejuose, darbas Hollywoode.

Weegee nuotrauką „Two Offenders in the Paddy Wagon“ pasiskolinta iš čia. Ten galima rasti ir daugiau jo fotografijų.

Šiandien el. paštu gavau kvietimą. Galima sakyti – labai nepadorų. Netgi užtektinai vulgarų, kad susigundyčiau.

„kvieciame Jus i rengini BLONDES – 2008, kuris ivyks si penktadieni
sostines GCW laisvalaikio centre Champagne Bar (A.Vienuolio g.4).
Vakarelio pradzia 22 valanda.Iomu tai, kad ileidziamos tik merginos
(aisku, isskyrus spaudos atstovus) ir bus svenciami Naujieji metai“

Įdomu, kaip mano brangioji reaguos. Juk lyg ir nedirbu šį savaitgalį