Skilties įrašai: Pamąstymai

Gripo epidemija. Baimės akys didelės

9
Nedraugiškas, 2009 Lapkričio 2 d. 15:06
Pamąstymai
ALTO CONTRASTE Edgar AVG. nuotr.

ALTO CONTRASTE Edgar AVG. nuotr.

„Specialistai perspėja, kad į Lietuvą atslenkantis gripas gali būti baisiausias per pastarąjį dešimtmetį“. Kaip manote, kada parašyta ši citata? Teisingai, šiemet. Tačiau ne prieš kelias dienas, o beveik prieš metus – 2009 m. vasario 15 d., prieš jau buvusią gripo epidemiją.

Ar ta baisioji epidemija užstrigo mūsų atmintyje? Kai kas buvo susirgęs, dauguma – ne. Kaip ir kiekvienais metais. Pacituoju: „Nors medikai baiminosi agresyvaus šį sezoną plintančio gripo viruso, didelių nuostolių jis kol kas nepridarė“.

Bet liga nenuleidžia rankų ir vėl ateina mūsų gąsdinti. Vėl prognozuojamas pats baisiausias gripas per pastaruosius dešimtmečius. Nebaisu?

O Ukrainoje jau mirė 53 žmonės! Kitaip sakant, iš vieno milijono Ukrainos gyventojų vienas mirė nuo gripo.

Ukrainos skaičiaus atitikmuo Lietuvoje – 3 mirtys.

Dar keletas raktažodžių į „Google“ ir randame: „Nuo gripo sukeltų komplikacijų Lietuvoje kasmet miršta 1-4 žmonės“. Kitur sužinome, kad oficiali statistika – dar ne viskas:

„Nors, oficialios statistikos duomenimis, Lietuvoje nuo gripo kasmet miršta po 1–2 žmones, specialistai neabejoja, kad daugelis su gripu susijusių mirčių „nurašomos“ į kitų patologijų (širdies, plaučių ir kt.) sąskaitą“.

Kaip išsiaiškinti tas nuslepiamas mirtis nuo gripo? Pabandome: „žinoma, kad 10% sergančiųjų gripu serga juo labai sunkia forma, o 2% pastarųjų miršta“. Skaitome toliau: „Lietuvoje šia liga kasmet suserga 30-100 tūkst. gyventojų“.

Tai reiškia, kad pačiais baisiausiais metais Lietuvoje sunkia gripo forma gali susirgti apie 10 tūkstančių gyventojų, o 200 jų numirti. Ne tokiais baisias metais miršta apie 60.

Po to skaitome kitur: „Kiaulių gripas iki šiol 191 pasaulio šalyje nusinešė daugiau kaip 4100 žmonių gyvybių“. Na ok, per kelias dienas mirčių skaičius „stipriai išaugo“. Iki 5,7 tūkstančių.

O pernai buvo rašoma, kad „kiekvienais metais nuo gripo pasaulyje miršta apie pusę milijono žmonių“.

Ar jaučiate skirtumą tarp pusės milijono ir 5,7 tūkstančių?

Nesu baigęs medicinos mokslų, nesu užkrečiamų ligų specialistas. Tačiau sugretinus kai kurias viešai skelbiamas naujienas man kyla klausimų, ar kiaulių gripas tikrai yra toks baisus, kaip apie jį kalbama. Ypač prisiminus seniau plačiai skambėjusias ir tikriausiai daug įvairių valstybių milijonų bei milijardų pareikalavusias juodligės, paukščių gripo, kempinligės epidemijas.

Rašome romaną?

4
Nedraugiškas, 2009 Spalio 20 d. 14:27
Pamąstymai
mpclemens nuotrauka

mpclemens nuotrauka

Lapkritis skelbiamas Nacionaliniu romano rašymo mėnesiu. Nežinau, ar ši iniciatyva labai paplitusi pasaulyje, bet oficialiame puslapyje jos aprašymus galima perskaityti ne tik angliškai, bet ir vokiečių, prancūzų, ispanų ir olandų kalbomis. Galima daryti išvadą, kad tuo užsiima ne tik amerikiečiai.

Iniciatyvos esmė tokia: užsiregistruoti puslapyje ir pasižadėti per mėnesį parašyti 50 tūkst. žodžių romaną (apie 175 puslapius). Rašyti reiktų pradėti lapkričio pirmąją, baigti – lapkričio 30-osios vidurnaktį.

Iniciatyva nori paskatinti žmones, galvose nešiojančius istorijos idėją, galų gale ją išlieti popieriuje.

Rašymui skirtas laikas ribojamas, tad svarbiausia rašant – ne kokybė, o kiekybė. Be jokios abejonės, parašysite daug šlamšto ir tai – labai gerai. Iniciatyva siūlo baigti baimintis dėl meninės savo tektų vertės, o paprasčiausiai lieti žodžius ant popieriaus. Jokio redagavimo – tik statymas nieko negriaunant. Ką daryti su tekstu, galėsite pagalvoti gruodį.

Prieš porą metų iniciatyvoje neva dalyvavo 100 tūkst. žmonių, o 15 tūkst. sugebėjo pasiekti užsibrėžtą tikslą.

Step-by-step gidas, kaip prisijungti prie Nacionalinio romano rašymo mėnesio – čia. Nuo savęs pridedu, kad pabandyti įgyvendinti šį tikslą galima ir be jokio registravimosi. Tereikia sėsti ir rašyti. Kad Lietuvoje garsūs rašytojai ne tik mirtų, bet ir gimtų.

Technologiniai blogai net siūlo įvairias romanistams/scenaristams skirtas programas. Daugumos jų geriausia savybė – 30 dienų nemokama bandomoji versija. Tai yra būtent tiek, kiek trunka iniciatyva.

Manau, kad aš pabandysiu bent jau pradėti. Lapkritį net oras turėtų padėti rašyti: spėju, kad dėl lietaus, šlapdribos ir baisingo vėjo vakarais ir savaitgaliais bus galima tik namuose sėdėti. Ir rašyti.

Sovietinė simbolika Slovakijoje

5
Nedraugiškas, 2009 Spalio 5 d. 16:47
Kelionės, Pamąstymai

IMG_0743

Laikau save liberaliu ir tolerantišku žmogumi ir manau, kad sovietines skulptūras ant Vilniaus Žaliojo tilto reiktų palikti. Negalima išbraukti iš Lietuvos istorijos 50 metų sovietų okupacijos ir nugriauti visą tai menantį palikimą.

Tačiau tai, kas stovi Slovakijos miesto Poprado (didesnis miestas greta kurortinių Aukštųjų Tatrų miestelių) centre, man jau atrodo šiek tiek per daug. Ar jie labai tolerantiški, ar jiems tiesiog nusispjauti?

IMG_0739

IMG_0740

IMG_0741

IMG_0742

Draudimo prekiauti alkoholiu pliusai

2
Nedraugiškas, 2009 Rugsėjo 1 d. 21:09
Pamąstymai

Keistokas Seimo sprendimas drausti prekybą alkoholiu parduotuvėse turi ir pliusų.

Pirmas: abiturientai ir studentai nesiaubia prekybos centrų, tad galima ramiai ir be didelių eilių nusipirkti pieno bei duonos.

Antras: abiturientams ir studentams stebint prabangiai baruose alų geriančius „suaugusiuosius“ turi kilti neapsakomas noras mokytis, padaryti karjerą ir gauti tokią algą, kad galėtų sau leisti ateiti į barą išgerti alaus.

Tačiau net turėdamas pliusų, įstatymas yra kvailas.

Labiausiai „pirataujamos“ lietuviškos TV laidos

7
Nedraugiškas, 2009 Rugpjūčio 26 d. 20:26
Pamąstymai

tv2

Du pagrindiniai lietuviškos televizijos rinkos žaidėjai – LNK ir TV3, pigesniais ar brangesniais šou pristatė naujuosius savo laidų tinklelius. Bekomprosmisė kova prasidėjo.

Televizijos laidos pastatytos viena prieš kitą lyg įpykę buliai. Anonsus galime lyginti su kanopomis, rausiančiomis arenos smėlį, šokiruojantys kadrai – nuo pykčio žaižaruojančios buliaus akys, iš šnervių virstantys garai – lyg atviriausi prisipažinimai TV studijoje, o trykštantis kraujas – tiesiog trykštantis kraujas.

Kiekvieną rytą biuruose tikrinami telemetrų duomenys: kam fiesta tęsiasi, o kam – skambina varpai.

Bet palikime bulių augintojus palinkusius prie populiariausių laidų dešimtukų. Ne mūsų tai daržas, ne mūsų ir pupos. Geriau pasižvalgykime po tamsiąją TV laidų konkurencijos pusę. Pasidomėkime, kokios laidos labiausiai domina lietuviškus „piratus“.

Pasirodo, kad lietuviška interneto bendruomenė dalinasi ne tik naujausių filmų camrip’ais ar JAV serialų naujausiomis dalimis. Prie kompiuterių sėdintys žmonės mėgsta ir lietuvišką produkciją.

Svarbiausia, kad internetiniai „piratai“ negali žiūrėti lietuviškų televizijų laidas, o po to pasiteisinti „daugiau nieko nerodė, nebuvo ką veikti“. Jeigu siuntiesi – vadinasi nori pažiūrėti. Nenorėtum – siųstumeisi ką nors kitą.

Apžvalgą pradėkime nuo praėjusio sezono pabaigos. Kokios laidos buvo populiariausios vienoje lietuviškoje torentų svetainėje? Surūšiavau pagal abėcėlę:

  • Dzin (TV3)
  • Humoro klubas (TV3)
  • Klausimėlis (LTV)
  • Laba diena (LNK)
  • Negali būti (LTV)
  • Nemylimi (TV3)
  • Popietė su Algimantu Čekuoliu (LTV)

Skiriasi nuo telemetrų laidų dešimtuko, ar ne? Che Kuolis valdo!

O ką lietuviška internetinė bendruomenė mėgo žiūrėti vasarą? Sąrašas:

  • Farai (TV3)
  • Pagauk kampą (LTV)
  • Kitas (LNK)
  • Vienam gale kablys (TV6)
  • Žilvino atostogos (TV1)
  • Krizzzė (LNK)

Vidinis balsas man sako, kad specializuotos, apie žmonių pomėgius rodančios lietuviškos laidos (pvz. žvejybinės, kaip „Vienam gale kablys“ ar „Žilvino atostogos“), turi pačias geriausias perspektyvas lietuviškame internete. Jeigu produktas bus kokybiškas – aistringas žvejys (medžiotojas, kolekcionierius ir t.t.) jį tikrai susiras ir taps nuolatiniu vartotoju. Taip tarp populiariausiųjų atsirado nepopuliarios televizijos TV1 laida.

Naujame sezone kol kas karaliauja serialai. Tiesa, ne tiek daug autorinių laidų LNK ir TV3 spėjo parodyti:

  • Emilija
  • Moterys meluoja geriau
  • Moterų alėja

Galiausiai – populiariausių laidų trejetukas pagal „seederius“ (rugpjūčio 26 d.):

  1. Farai
  2. Kitas
  3. Moterys meluoja geriau

Vietoje išvadų. Galima spėti, kad įsigalėjęs tv-on-demand (televizija pagal pareikalavimą) servisas stipriai pakeistų žiūrimiausių lietuviškų laidų sąrašą. Tai ir gerai, ir blogai.

Viena vertus, į viršų kiltų pramoginės (kad ir kaip tai ciniška, bet kriminalines laideles priskirčiau prie pramoginių) laidos ir serialai. Zvonkės ir Mios muštynės būtų viršuje. Šūdas neskęsta. Jeigu dabar reikia rinktis, kurią iš tuo pačiu metu rodomų blizgančių laidelių žiūrėti, tv-on-demand laikais abi peržiūrėtume vieną po kito.

Žiūrint iš kitos pusės, daugiau galimybių sužibėti turėtų originalios, iš minios išsiskiriančios, į mainstream’ą nepataikančios laidos, šiuo metu nukištos į tinklelio ar nepopuliarių kanalų užkampius. Pvz. laidos apie žvejybą arba R.Maskoliūno ir Che Kuolio pasakojimai apie šį bei anapusinį pasaulius.

Pabaigai. Jeigu LTV rūpi misijos vykdymas ir noras pasiekti kuo daugiau žiūrovų, jie galėtų atidaryti nuosavą tracker’į arba sudėti laidas į jau veikiančius populiariausius lietuviškas torentų svetaines. Pripažinkime, ten sėdi didelė lietuvių (taip pat ir emigrantų) dalis. Be to, tai beveik nieko nekainuoja. Norvegijos visuomeninis kanalas taip ir padarė.

Deja, net leisdama atsisiųsti savo laidas į kompiuterį, LTV kol kas nedaug skiriasi nuo komercinių kanalų. Jiems rūpi kuo daugiau žiūrovų prie žydrųjų dėžučių, kuo aukštesni reitingai ir kuo daugiau TV reklamos pinigėlių.

Televizija ir reitingai: esu kažkur anapus

11
Nedraugiškas, 2009 Gegužės 21 d. 14:21
Pamąstymai

Kadangi esu žurnalistas, niekuomet negalėsiu dalyvauti sociologinėse apklausose. Tokiems kaip aš apklausų taisyklės kažkodėl neleidžia užduoti klausimų.

Dėl tos pačios priežasties mano namuose niekada neatsiras „TNS Gallup“ statomas TV žiūrėjimą matuojantis įrenginys TV metras.

Tai reiškia, kad Lietuvos televizijoms visą laiką bus nusispjauti į tai, kas man patinka. Reitingų nesulaukiantys filmai, laidos ir serialai bus rodomi arba labai nepatogiu laiku, arba išvis išimami iš eterio. Arba paprasčiausiai tokia produkcija net neperkama, nepradedama kurti.

Kadangi esu atsidūręs televizijų reitingų užribyje, kodėl turėčiau bandyti prisitaikyti prie ne man siūlomo turinio. Ar darysiu didelį nusikaltimą, jeigu man patinkančias laidas ir serialus žiūrėsiu pvz. atsisiųsdamas per torentų tinklus? Juk TV kanalui jokio skirtumo, žiūriu aš juos ar ne: esu išmestas iš reklamos pinigų dalinimo sistemos.

Neturėčiau rūpėti ir užsienio televizijų stotims – pas mus net neparduodami daiktai, kuriuos jie reklamuoja.

Tačiau argi niekam neįdomūs pinigai, kuriuos aš galiu išleisti pramogoms prie televizoriaus?

Pavyzdžiui internetas dūzgia nuo serialo „Chuck“ gerbėjų diskusijų, pratęs NBC jo kūrimą ar ne. Atrodo, kad jis turi daugybę gerbėjų, tačiau vis dėlto nesugeba kovoti su tuo metu rodomais konkurentais. Vienas iš jų – daktaras House’as.

Serialo kūrimą NBC gali nutraukti, nors JAV per televiziją jį žiūri apie 8 milijonus žiūrovų, o pridėję gerbėjus iš viso pasaulio manau gautume kelis kartus didesnį skaičių. Teoriškai jei kiekvienas gerbėjų sumokėtų bent po dolerį už seriją, jis būtų laaaaabai pelningas.

Tačiau niekas tų pinigų nepaprašo.

Įdomu kiek laiko turės praeiti ir kas pirmas iš didžiųjų kūrėjų ryšis savo auditorija laikyti ne vienos šalies gyventojus, bet visus pasaulio žmones, o serialą kurs ne NBC (Fox, CBC, LNK, TV3 ir t.t.) televizijai, o tiesiogiai žiūrovui ir pinigus pasiims tiesiai iš jo, be televizijos ir reklamos užsakovų pagalbos?

p.s. Kadangi „Chuck“ antras sezonas jau baigėsi, gal turite rekomenduoti kokį nors kitą „žiūralą“. „Lost“ bei daktaras House’as ne itin žavi :)

Ar vieniša motina kalta dėl to, kad yra vieniša?

4
Nedraugiškas, 2009 Gegužės 19 d. 15:24
Pamąstymai, Žiniasklaida

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys pasisakė…

„Ministras išsakė nuomonę, kad vieniši tėvai ir motinos turi prisiimti kaltę už tai, kad nesugebėjo susitvarkyti gyvenimo.“ (BNS ir lrytas.lt) Plačiau čia.

Tai tas pat, jeigu vidaus reikalų ministras R.Palaitis pareikštų, kad visi patekę, susižaloję ar žuvę avarijose yra patys kalti. Reikėjo žiūrėti, kur važiuoji!

Ir jokio skirtumo, kad iš šalutinio kelio, degant raudonam šviesoforo signalui, dvigubai viršydamas greitį bei išgėręs du butelius degtinės į sankryžą įlėkė kažkoks budulis.

Įdomu, ar taip pasisakiųsį vidaus reikalų ministrą premjeras nubaustų?

Prenumeruojamų podcastų sąrašas

4
Nedraugiškas, 2009 Balandžio 22 d. 18:04
Pamąstymai, Žaisliukai

Podkastai (podcasts) yra patogus būdas gauti vertingos ar paprasčiausiai įdomios video ar audio medžiagos. Patikusį blogą užsiprenumeruoju per Google Reader skaitytuvą, podkastus – per iTunes (yra ir kitų programų). Video ar audio failas automatiškai atkeliauja į kompiuterį, o prijungus telefoną – nukeliauja į jį. Tad visuomet turiu ką nors tokio po ranka.

Bėda ta, kad podkastų yra labai daug ir susirasti perliukų yra itin sunku. Tad įdedu trumpą savo sąrašą – gal kam pravers.

Lietuviškai:

  • Lietuvos radijas, Radijo teatras. Fantastiškas būdas trumpinti ilgoms kelionėms automobiliu. Ačiū jiems už nepastebimai per atostogas pervažiuojamą Lenkiją, už akimirką trunkančias keliones pas tėvus. Galėtų būti dažnesni ir įvairesni. AUDIO
  • Žinių radijas, Žiniasklaidos anatomija. Ką kalba ir ką mąsto kolegos-konkurentai. AUDIO
  • Žinių radijas, Dvi pusės. A.Sprauniaus rengiama užsienio spaudos apžvalga. Geriausias šio žanro pavyzdys, kokį esu girdėjęs. Smagiausia klausytis, kaip jis prives perskaitytą straipsnė prie po to paleidžiamos muzikos. AUDIO

Angliškai:

Jeigu turite ką pasiūlyti – rašykite, susidomėjęs išbandysiu :)

Bijau to, ko pas mus nėra

3
Nedraugiškas, 2009 Balandžio 20 d. 14:11
Pamąstymai

Ar pamenate seną sparnuotą pasakymą iš sovietinių laikų „pas mus sekso nėra“?

Man jis vėl aktualus tapo, kai ankstesnė vyriausybė prieš rinkimus užsispyrusi kartojo „krizės pas mus nėra“. Draugų kompanijoje buvo ne vienas pajuokavimas šia tema, gretinant šiuos du pasakymus.

Dabar bus galima pridėti dar vieną – „nusikalstamumo pas mus nėra“. Na gal tiksliau būtų sakyti „nusikalstamumo augimo pas mus nėra“.

Tačiau tai jau nebejuokinga, nes dėl tokių nesąmonių darosi baisu išeiti į gatvę.

Įdomu, koks būtų nusikaltimų skaičius Lietuvoje, jeigu į policiją būtų kreipiamasi dėl kiekvieno įvykio? Dėl kiekvieno išdaužto automobilio lango ir ištraukto grotuvo, dėl kiekvieno užpuolimo gatvėje ar dėl kiekvienos vagystės iš sodo namelio.

Trumpai sakant, jeigu į policiją būtų kreipiamasi dėl kiekvieno įvykio, kai kviečiant pareigūnus išnaudojama daugiau energijos nei gaunama realios naudos.

Akcija prieš „Kino pavasarį“

5
Nedraugiškas, 2009 Kovo 19 d. 10:32
Pamąstymai

velniop

Šiandien Vilniuje prasideda „Kino pavasaris“, o aš namie pradėjau akciją prieš „Kino pavasarį“. Vakar įvyko „Princesės dienoraščio“ peržiūra, artimiausiu metu laukia „Princesės dienoraščio 2″ seansas. Per artimiausias dvi savaites planuoja peržiūrėti ir daugiau tokios kategorijos filmų.

Tokią akciją inicijavo ne pats festivalis ar jame rodomi filmai. Dėl akcijos kalta masinė psichozė, kuri apima dalį Vilniaus gyventojų „Kino pavasario“ metu.

Mane net purtyti pradeda nuo minties, kad gali tekti užsukti į kino centrą festivalio metu. Be to, teks suspenduoti bendravimą su draugais ir pažįstamais, kurie kurie susitikus pirmiausia užduoda klausimą „kiek filmų jau pažiūrėjai?“.

Tačiau net ne tai blogiausia. Didžiausią pasipiktinimą man kelia tie žmonės, kurie net ir neskurdžiai gyvendami visais įmanomais būdais bando gauti nemokamų kvietimų į filmus. Tokie žurnalistai (ir nebūtinai žurnalistai), kurie savo domėjimąsi kinu prisimena tik artėjant festivaliui ir vien tam, kad gautų akreditaciją į peržiūras ir renginius. Tokie žmonės, kuriems rūpi ne pats filmas, o tai, kaip galės pasakoti apie savo apsilankymą ir nutaisę protingą veido išraišką pasakyti „man tai kažkaip nelabai jis patiko“.

Mano pasipriešinimas šiam festivaliui prasidėjo 2006 metais. Būdamas didelis W.Alleno gerbėjas labai norėjau pasižiūrėti filmą „Match Point“. Deja, bilietais pasirūpinti sugalvojau per vėlai, todėl jų negavau. Viskas buvo kaip iššluota (ir ne tik į šį filmą).

Pergyvenau neilgai, nes kelios dienos po festivalio „Match point“ ir šiaip įtraukė į rodomų filmų sąrašą. Kaip manote, ar lūžo salė nuo W.Alleno gerbėjų? Salėje jaučiausi lyg sėdėdamas namie – buvo tik vienas kitas žiūrovas.

Lygiai tas pats būna su kitais į Lietuvą atvežamais filmais, kurie atitinka tokio festivalio „standartus“. Žiūrovų juose beveik nebūna. Tie „kino gerbėjai“ atgimta tik dviems savaitėms. Jie kaip skėriai, kurie retsykiais atskrenda ir nusiaubia pasėlius.

Todėl iki balandžio pradžios pamiršiu kelius į kino teatrus ir tai, kad egzistuoja ne tik holivudinis filmas. Skelbiamos atostogos nuo kultūros.