Ilgai nerašiau. Tylėjau todėl, kad visą laisvą laiką skyriau susipažinimui su naujuoju namų gyventoju iMac (2o colių, Core 2 Duo 2,4 GHz procesorius, 1 GB ramo).
Naują kompiuterį pirkti nusprendžiau, nes pradėjo streikuoti 2004 metų rugsėjį pirktas PC. Be to, jis ir iki ožių parodymo itin sunkiai suko mano mėgstamas programas Abobe Lightroom ir Premiere Pro CS3. O jei ką ir paveždavo, tai darydavo labai garsiai. Tad senuką atidaviau 12-mečiui broliui, o namuose įkurdinau Apple produktą.
Kodėl Mac’as, o ne naujas PC? Ilgai ir sunkiai svarsčiau rinkdamasis. Nė neverta minėti, kad už 5 tūkstančius litų galėjau įsigyti pisiuką, kuris reklaminiuose bukletuose įvardinamas kaip „evoliucinis“. Tačiau brangesnio varianto pasirinkimą nulemė keletas veiksnių:
1) pasirinkimas „Vista“ vs. „Mac OS X“. Esu vienas iš tų, kuriuos aprašė nezinau.lt šios žinutės pirmoje pastraipoje. Užtektinai privargau su „Vista“ savo notebook’e, kol galiausiai grįžau prie XP. Daugiau naujosios „Microsoft“ operacinės sistemos nebenoriu.
2) Mac’e galima paleisti keletą specifinių programų, kurios neveikia „Windows“ aplinkoje, tačiau mane labai viliojo – tai „Aperture“ ir „Final Cut“.
3) jis tiesiog gražus, jis bus naujas, neįprastas. Ir nebereikės einant pro Mac’ą parduotuvėje varvinti seilės: „Kodėl gi nepasiėmiau jo, kam man reikalingas tas evoliucinis?“
Reikia pripažinti, kad paskutinis punktas vis dėlto suveikė stipriausiai 
Ir kol kas nenusivyliau. Vien pirmas įspūdis – tai, ką randi įsijungęs naują kompiuterį su „Vista“ ar XP, ir tai, ką randi įsijungęs obuoliuką su leopardu – nepalyginami dalykai.
Iki šiol skeptiškai žiūrėdavau į kartu su kompiuteriu pateikiamas programas (pvz. Paint ), tačiau šiek tiek paspaudinėjęs iLife paketą buvau maloniai nustebintas.
Daugiau apie naudojimasį Mac’u, kokias programas susiinstaliavau, kaip pavyko sinchronizuoti savo telefono adresyną, kalendorių su kompiuperiu, kaip sekės permesti muziką ir nuotraukas žadu parašyti netrukus.
